- plytinis
- 2 plỹtinis, -ė adj. (1), plytìnis (2) K 1. SD23, N, I padarytas, pastatytas iš plytų: Sugalvojo plytìnę stubą pastatyt Vlkš. Plytinis namas rš. Plỹtiniai vartai NdŽ. Plytìnis pečius, t. y. iš plytų J. Plytinės grindys buvo labai nelygios J.Paukš. 2. esantis plytos formos: Plytìnės torpos yra kaitriausios Ll. Plytinẽlis (gabalinis) sukrus saldesnis už smulkįjį Nt. Plytinùko cukraus mažai tėra Pvn. 3. P, Ig plytos spalvõs: Žandai tai įrausta iki plytinio raudonumo, tai vėl supilkėja, lyg peleniniai būtų J.Balt. Čia ne raudona, ale plỹtinė [spalva] Kt. 4. tinkamas plytoms gaminti: Plytìnė žemė, molis, plytoms tinkąs KII371. Geltonasis molis yr plytìnis – nesproginė[ja] plytos ir be pramino Šts.
Dictionary of the Lithuanian Language.